Lohkosánit

Sámegillii | På norsk | In English

Ruovttoluotta grammatihkka váldosiidui.

Lohkosánit leat sánit mat muitalit galli dávvirii dahje áššái dajaldat čujuha. Rievtti mielde dušše vuođđologut gullet lohkosániid sátneluohkkái. Vuođđologut leat omd. okta, guokte, golbma. Ortnetlogut leat adjektiivvat: vuosttaš, nubbi, goalmmát, ja čoahkkelogut leat substantiivvat : guovttis, golmmas, njealjis (guokte olbmo, golbma olbmo, njeallje olbmo).

Lohkosátni sáhttá geavahuvvot cealkkalahttun, ovdamearkka dihte predikatiivan ja objeaktan:

  • Mun bohten 'goalmmádin'.
  • Mun válddán 'goalmmáda'.

Go cealkkalahttun lea dušše lohkosátni, de dat sojahuvvo juohke kásusis.

Vuođđologut ja ortnetlogut sáhttet maid leat attribuhttan substantiivii. Ortnetlogut eai sojahuvvo dalle, muhto vuođđologut čuvvot dihto kongrueansanjuolggadusaid:

  • Mun válddán 'goalmmát' vuoru.
  • Mun vuorddán 'goalmmát' beaivái.
  • Mun válddán 'golbma' vuoru.
  • Mun attán liđiid 'golmma' olbmui.

Máttatiippat

Tákta lea stávvaljoavku man vuosttaš stávval lea deaddostávval. Dáin sániin leat golbma stávvala: mil-jovnna guoktása, muhto vuosttáš sánis leat guokte távtta, ja nuppis lea dušše okta. Dán sánis leat njeallje stávvala ja guokte távtta: guokte-logi.

Bárrastávvallohkosániid maŋimuš távttas leat máŋggaidlogus guokte stávvala. Dáin lohkosániin lea gievrras dássi ovttaidlogu nominatiivvas, ja geahnohis dássi máŋggaidlogus, omd. nubbi - nuppit. Eanaš vuođđologuin lea bárrastávvalmátta. Spiehkastat lea 'duhát', mas lea bárahisstávvalmátta. 'guovttos' sáhttá maid sojahuvvot kontrákta lohkosátnin.

Bárahisstávvallohkosániid maŋimuš távttas leat golbma stávvala ovttaidlogu akkusatiivvas/genetiivvas, omd. vuosttaš - vuosttaža, golmmas - golbmasa. Ovttaidlogu nominatiivvas lea geahnohis dássi, eanaš hámiin muđui lea gievrras dássi, muhto ii buot bárahisstávvallohkosániin leat dássemolsašupmi.

Eanaš ortnetloguin lea bárahisstávvalmátta, ja ii leat dássemolsašupmi. Spiehkastat lea 'nubbi', mas lea bárrastávvalmátta ja dássemolsašupmi. Eanaš čoahkkeloguin lea bárahisstávvalmátta ja dássemolsašupmi. Spiehkastat das fas lea 'guovttis' maid sáhttá sojahit kontrákta lohkosátnin.

Kontrákta lohkosániin maŋimuš távttas leat guokte stávvala sihke ovttaidlogu nominatiivvas ja akkusatiivvas/genetiivvas. Lohkosániin lea geahnohis dássi ovttaidlogu nominatiivvas, ja gievrras dássi eará kásusiin, omd. guovttis - guoktá, guovttos - gukto. Fuobmá ahte 'guovttis' maid sáhttá sojahuvvot bárahisstávvallohkosátnin: guovttis - guoktása. 'guovttos' sáhttá maid sojahuvvot bárrastávvallohkosátnin, ja dalle ii leat dássemolsašupmi: guovttos - guovtto.

Dássemolsašupmi

Konsonántajoavku mii lea maŋimuš távtta vuosttaš ja nuppi stávvala gaskkas, molsašuddá dábálaččat, omd. nubbi - nuppit. Nu ahte bárrastávvalloguin lea gievrras dássi ovttaidlogu nominatiivvas, ja bárahisstávvalloguin lea fas gievrras dássi máŋggaidlogu nominatiivvas. Muhto de lea konsonántajoavku fas geahnohis dásis omd. máŋggaidlogu nominatiivvas bárrastávvalloguin, ja ovttaidlogu nominatiivvas bárahisstávvalloguin.

Dás leat dássemolsašuddanovdamearkkat - gievrras dássi gurut bealde, geahnohis dássi olgešbealde:

  • nubbi - nuppit
  • vihtta - viđat
  • golbmasa - golmmas
  • okta - ovttat
  • guokte - guovtti
  • guoktá - guovttis

Dás sáhtát lohkat eanetdássemolsašumi birra

Kásus

(sadjehápmi) lea sojahanhápmi mii čájeha makkár doaibma nomenis lea cealkagis. Nomeniidda gullet substantiivvat, adjektiivvat, lohkosánit ja pronomenat. Davvisámegielas leat 7 kásusa.

Vuođđologut čuvvot seammá kásussojaheami go substantiivvat, muhto vuođđologu ovttaidlogu akkusatiiva (objeaktahápmi) lea seammalágan go nominatiiva, go eará nomeniin dat lea seammalágan go genetiiva. Máŋggaidlogus lea akkusatiiva fas seammalágan go genetiiva, nugo nomensojaheamis muđui.

Eaŋkilis vuođđologut

Nominatiiva lea lohkosániid vuođđohápmi. 'Golbma' bohte ruoktot. 'Čieža' lea stuorát go 'guhtta'. Bárrastávvallohkosániin lea gievrras dássi ovttaidlogu nominatiivvas, ja geahnohis dássi máŋggaidlogu nominatiivvas. Lohkosániin 'čuođi', 'logi', 'čieža', 'gávcci' ja 'ovcci' lea geahnohis dássi ovttaidlogu nominatiivvas, vaikko muđui čuvvot bárrastávvallohkosániid sojahanminstara. Lohkosániin 'vihtta' ja 'guhtta' molsašuddet 'htt' gievrras dásis ja 'đ' geahnohis dásis. Vuođđologus 'duhát' lea bárahisstávvalmátta, ja das ii leat dássemolsašupmi.

Akkusatiiva lea kásus mii čájeha ahte sátni lea objeakta, omd. Mun oainnán 'golbma'. Soai váldiba 'vihtta'. Mun válddán 'ovtta'. Hápmi lea seammalágan go nominatiiva, earret lohkosániin 'okta', 'nolla' ja 'miljon', main lea geahnohis dássi ovttaidlogu akkusatiivvas. Fuobmá ahte 'nolla' jietnaduvvo dássemolsašumiin, vaikko molsašupmi ii oidno čállinvuogis. Buot vuođđologuid máŋggaidlogu akkusatiiva ja genetiiva leat ovttaláganat.

Genetiiva lea kásus mii čájeha mii/gii lea oamasteaddji, omd. Die lea 'golmma' sadji. Genetiiva geavahuvvo maid pre- ja postposišuvnna oktavuođas, omd. Boađán maŋŋil 'guovtti'. Fertet vuolgit ovdal 'golmma'. Olbmot ledje boahtán 'čuđiid' mielde. Sihke ovttaidlogus ja máŋggaidlogus lea bárrastávvallohkosániin geahnohis dássi. Dát guoská maid 'nolla'-sátnái, vaikko molsašupmi ii oidno čállinvuogis.

Ovttaidlogu genetiiva ja akkusatiiva eai leat ovttaláganat, earret lohkosániin 'okta', 'nolla' ja 'miljon'. Buot vuođđologuid máŋggaidlogu genetiiva ja akkusatiiva leat ovttaláganat. Vuođđologuin 'čuođi', 'logi', 'čieža', 'gávcci' ja 'ovcci' lea seammá hápmi ovttaidlogu nominatiivvas, akkusatiivvas ja genetiivvas. Fuobmá ahte loguin main loahppavokála lea '-e', lea '-i'-geažus geahnohis dásis.

Illatiiva lea kásus mii dábálaččat čájeha lihkadeami masa nu. Ovttaidlogu illatiivvas lea gievrras dássi, máŋggaidlogus fas geahnohis dássi. 'duhát'-sánis ii leat dássemolsašupmi. Go joavddán 'čuohtái', de heaittán lohkamis. 'čieža'-sánis leat máŋga vejolaš hámi, vuosttaš lea dássemolsašumi haga, nuppis lea dábálaš gievrras dássi ja goalmmádis lea liigegievrras dássi.

Lokatiiva lea kásus mii dábálaččat muitala ahte juoga lea mas nu dahje vuolgá mas nu eret. Sáhttá dadjat áiggi sullii go bidjá lohkosáni ovttaidlogu lokatiivii. Lokatiivvas lea geahnohis dássi sihke ovttaidlogus ja máŋggaidlogus. Mun jávkkan 'guovttis' guđa rádjái. Elle dajai ahte boahtá 'viđas'.

Komitatiiva lea kásus mii dábálaččat čájeha ahte juoga lea mainna/geainna nu. Máŋggaidlogus lea '-guin'-geažus, ja ovttaidlogus lea '-in'-geažus. Komitatiivvas lea geahnohis dássi sihke ovttaidlogus ja máŋggaidlogus. Ii 'miljovnnain' oastte viesu dán áigge. 'Miljovnnaiguin' gal baicca boađášii viessu.

Essiiva lea kásus mii muitala dili dahje iešvuođa birra. Essiivva geažus lea '-n' mii laktása ovttaidlogu nominatiivva hápmái: Mun gádden supmi 'miljovdnan', muhto ii leange eambbo go moadde duhát. Essiivva ovttaidlohku ja máŋggaidlohku leat ovttaláganat.

Ovttaidlohku
Nom. Akk. Gen. Ill. Lok. Kom. Essiiva
okta ovtta ovtta oktii ovttas ovttain oktan
guokte guokte guovtti guoktái guovttis guvttiin guoktin
golbma golbma golmma golbmii golmmas golmmain golbman
njeallje njeallje njealji njealljái njealjis njeljiin njealljin
vihtta vihtta viđa vihttii viđas viđain vihttan
guhtta guhtta guđa guhttii guđas guđain guhttan
čieža čieža čieža čižii, čihčii, čihččii čiežas čiežain čiehčan
gávcci gávcci gávcci gákcái gávccis gávcciin gákcin
ovcci ovcci ovcci okcái ovccis ovcciin okcin
logi logi logi lohkái logis logiin lohkin
čuođi, (čuohti) čuođi čuođi čuohtái čuođis čuđiin čuohtin
duhát duhát duháha duháhii duháhis duháhiin duháhin
nolla, nulla nolla, nulla nolla, nulla nollii, nullii nollas, nullas nollain, nullain nollan, nullan
miljon miljovnna miljovnna miljovdnii miljovnnas miljovnnain miljovdnan

Máŋggaidlohku
Nom. Akk/Gen. Ill. Lok. Kom.
ovttat ovttaid ovttaide ovttain ovttaiguin
guovttit guvttiid guvttiide guvttiin guvttiiguin
golmmat golmmaid golmmaide golmmain golmmaiguin
njealjit njeljiid njeljiide njeljiin njeljiiguin
viđat viđaid viđaide viđain viđaiguin
guđat guđaid guđaide guđain guđaiguin
čiežat čiežaid čiežaide čiežain čiežaiguin
gávccit gávcciid gávcciide gávcciin gávcciiguin
ovccit ovcciid ovcciide ovcciin ovcciiguin
logit logiid logiide logiin logiiguin
čuođit čuđiid čuđiide čuđiin čuđiiguin
duháhat duháhiid duháhiidda duháhiin duháhiiguin
nollat, nullat nollaid, nullaid nollaide, nullaide nollain, nullain nollaiguin, nullaiguin
miljovnnat miljovnnaid miljovnnaide miljovnnain miljovnnaiguin

Goallosvuođđologut

Sámegielas leat máŋga goalloslohkosáni. Olles logežiin, čuđiin ja duháhiin leat guokte lađđasa, omd. guokte/logi, vihtta/čuođi, gávcci/duhát. Loguin 11-19 leat golbma lađđasa, omd. guokte/nuppe/lohkái, čieža/nuppe/lohkái. Dán minstara sáhttá maid geavahit loguide 21 rájes ja bajás, omd. čieža/goalmmát/lohkái (27). Dát lea boares lohkanvuohki. Dáid loguid dábálaččamus minsttar lea dattetge ahte dadjá logežiid vuosttažin, ja dan maŋŋil ovttežiid: guokte/logi/čieža (27). Maiddái goallosvuođđologut spiehkastit eará nomeniin dainna lágiin ahte ovttaidlogus leat akkusatiiva- ja nominatiivahámit ovttaláganat.

Goalloslohkosániid maŋimuš lađas sojahuvvo kásusiid mielde, omd. Mun válddán 'čiežalogiguhtta'. 'Gávccilogiguđas' ledjen mun ain vuođđoskuvllas. Go goalloslohkosániin leat guokte dahje golbma lađđasa, de sojahuvvojit maid vuosttaš ja nuppit lađđasat sierra njuolggadusaid mielde. Olles logežiin, čuđiin ja duháhiin sojahuvvo vuosttaš lađas seammá kásusis go nubbi lađas, earret ovttaidlogu lokatiivvas ja illatiivvas, main vuosttaš lađas lea ovttaidlogu genetiivvas. Máŋggaidlogu illatiivvas ja komitatiivvas sáhttá vuosttaš lađas maid leat máŋggaidlogu genetiivvas.

  • Lohkagoađán jitnosit 'golmma/logi' rájes.
  • In ollen guhkkelii go 'golmma/lohkái'.
  • Mun álggán 'viđain/logiin'.
  • Rehkenasttán 'guvttiid/logiiguin'.
  • Rehkenasttán 'guvttiiguin/logiiguin'.

Goalloslohkosániin 11-19, ja lohkosániin boares lohkanvuogi mielde, sojahuvvo '-lohkái'-geažus seammá ládje go 'logi' eanaš kásusiin. Ovttaidlogu nominatiivvas ja akkusatiivvas geavahuvvo '-lohkái'-geažus. Nubbi lađas ii sojahuvvo. Vuosttaš lađas lea dábálaččat ovttaidlogu nominatiivvas. Ovttaidlogu illatiivvas ja lokatiivvas lea vuosttaš lađas ovttaidlogu genetiivvas. Go maŋimuš lađas lea ovttaidlogu komitatiivvas dahje máŋggaidlogu lokatiivvas, de sojahuvvo vuosttaš lađas seammá kásusa mielde, omd.

  • Logan 'viđa/nuppe/logi' rádjái.
  • In ollen guhkkelii go 'viđa/nuppe/lohkái'.
  • Gal 'viđain/nuppe/logiin' birge.
  • Gal 'vihtta/nuppe/logiiguin' birge.

Eará goalloslohkosániin sojahuvvo dábálaččat dušše maŋimuš lađas. Vuosttaš ja nubbi lađas leat ovttaidlogu nominatiivvas. Ovttaidlogu komitatiivvas ja máŋggaidlogu lokatiivvas buot golbma lađđasa kongruerejit:

  • Logan 'guokte/logi/golmma' rádjái.
  • In ollen guhkkelii go 'guokte/logi/golbmii'.
  • Gal 'guvttiin/logiin/golmmain' birge.

Goalloslohkosániin main leat máŋga lađđasa, sojahuvvo dušše maŋimuš lađas: Gal 'vihtta/duhát/guokte/čuođi/golmmain' birge.

Ovttaidlohku
Nom./Akk. guokte/logi guokte/nuppe/lohkái guokte/logi/golbma
Gen. guovtte/logi guovtte/nuppe/logi guokte/logi/golmma
Ill. guovtte/lohkái guovtte/nuppe/lohkái guokte/logi/golbmii
Lok. guovtte/logis guovtte/nuppe/logis guokte/logi/golmmas
Kom. guvttiin/logiin guvttiin/nuppe/logiin guvttiin/logiin/golmmain
Essiiva guoktin/lohkin, guoktin/login guokte/nuppe/lohkin, guokte/nuppe/login guokte/logi/golbman

Máŋggaidlohku
Nom. guovttit/logit guokte/nuppe/logit guokte/logi/golmmat
Akk./Gen. guvttiid/logiid guokte/nuppe/logiid guokte/logi/golmmaid
Ill. guvttiid/logiide, guvttiide/logiide guokte/nuppe/logiide guokte/logi/golmmaide
Lok. guvttiin/logiin guvttiin/nuppe/logiin guvttiin/logiin/golmmain
Kom. guvttiid/logiiguin, guvttiiguin/logiiguin guokte/nuppe/logiiguin guokte/logi/golmmaiguin

Ortnetlogut leat adjektiivvat

Juohke vuođđologus sáhttá ráhkadit ortnetlogu. Ortnetlohku hábmejuvvo dábálaččat go lasiha '-át'-gehčosa ovttaidlogu genetiivahápmái. Gehčosa sáhttá maid lasihit goallosloguide. njealját, guđát, viđát, logát, čieža/nuppe/logát. Spiehkastagat leat 'vuosttaš', 'nubbi', 'goalmmát' ja 'čihččet'.

Eanaš ortnetlogut sojahuvvojit bárahisstávvaladjektiivan. Spiehkastat lea 'nubbi', mii sojahuvvo bárrastávvaladjektiivan. Eará ortnetloguin ii leat dássemolsašupmi, eaige sojahuvvo go leat attribuhttan substantiivii (earret 'nubbi'):

  • Dá lea 'vuosttaš'. Mun oainnán 'vuosttažiid'.
  • Dá lea 'goalmmát'. Mun válddán 'goalmmáda'.
  • Mun válddán 'goalmmát' girjji. 'Viđát' siiddus čuožžu eambbo dan birra.

Čoahkkelogut leat substantiivvat

Čoahkkelogut ráhkaduvvojit go lasiha '-s'-gehčosa vuođđologu ovttaidlogu genetiivahápmái. Čoahkkelogut muitalit galli olbmos lea sáhka: golmmas, njealjis, viđas, guđas. Buot čoahkkelogut leat bárahisstávvalsubstantiivvat, ja dain lea dássemolsašupmi. Ovttaidlogu nominatiivvas ja essiivvas lea geahnohis dássi, muđui lea gievrras dássi:

  • 'Guovttis' leat boahtán. Mun oainnán 'guoktása'.
  • 'Golmmas' sihtet gáfe. Attán 'golbmasii' gáfe.

Dábálaš suorggideamit lohkosániin

Vuođđologuin sáhttá suorggidit ođđa sániid, sihke substantiivva ja advearbba. Jus lasiha '-eš'-gehčosa vuođđologu geahnohis dássái, de oažžu substantiivva. Fuobmá ahte geažus dagaha ahte diftoŋga njuolgá: ovtteš, guvtteš, golmmeš, logeš. Dáiguin sáhttá čujuhit loguide omd. go speallá koarttaiguin: Mus leat njeallje 'ovcceža'.

Jus lasiha '-ii' lohkosáni gievrras dássái, de šaddá advearban mii mearkkaša "nu ollu gerddiid". Hápmi sulastahttá ovttaidlogu illatiivva, muhto dain leat erohusat. Fuobmá ahte geažus dagaha ahte diftoŋga njuolgá, nu ahte 'guokte'- ja 'njeallje'-sániid ovttaidlogu illatiiva-hámit eai leat seammaláganat go dát advearbbat:

  • Lean 'golbmii' leamaš olgoriikkas.
  • Son lea 'guktii' dán kurssa váldán.
  • Ledjen 'njelljii' doaktára luhtte ovdal go dearvvašnuvven.

Eaŋkilis lohkosánit attribuhttan substantiivii

Go lohkosátni lea ovttas substantiivvain seammá cealkkalahtus, de dat kongruerejit sierra njuolggadusaid mielde. Jus cealkkalahttu lea nominatiivvas, de lea lohkosátni nominatiivvas. Substantiiva mii čuovvu lohkosáni, lea ovttaidlogu genetiivvas: Mus leat 'golbma beatnaga'. Muhto substantiiva mii čuovvu 'okta', lea ovttaidlogu nominatiivvas: Mus lea 'okta beana'.

Fuobmá ahte substantiiva lea ovttaidlogus, vaikko lea máŋgga dávviris sáhka. Máŋggaidlohku geavahuvvo dušše máŋggaidlohkosubstantiivvaide mat leat sánit nugo basit, heajat ja sánit mat čujuhit báraide suohkut, buvssat jnv.). Go substantiiva lea máŋggaidlohkosátni, ja cealkkalahttu galgá leat nominatiivvas, de leat sihke lohkosátni ja substantiiva máŋggaidlogu nominatiivvas: Dáppe leat odne 'golmmat heajat'.

Eará kásusiin kongruerejit lohkosátni ja substantiiva. Lohkosátni galgá leat seammá kásusis go substantiiva, earret ovttaidlogu illatiivvas ja lokatiivvas. Dalle lea lohkosátni ovttaidlogu genetiivvas. Máŋggaidlogu illatiivvas ja komitatiivvas sáhttá lohkosátni maid leat máŋggaidlogu genetiivvas. Fuobmá ahte ortnetlohku 'nubbi' čuovvu seammá kongrueansanjuolggadusaid:

  • Mun čálán 'guokte reivve'.
  • Mun lean ožžon 'viđa oahppis' rámi.
  • Skuvla lea sádden 'viđa studentii' árvosániid.
  • Bija 'nuppi juolgái' suohku.
  • Son lea 'logiid fáhcaid' juo láhppán.
  • Čálán 'logiide fáhcaide' namaid.
  • Čálán 'logiid fáhcaide' namaid.

Lohkosátni attribuhttan substantiivii
Ovttaidlohku Máŋggaidlohku
Nom. guokte fáhca guovttit fáhcat
Akk. guokte fáhca guvttiid fáhcaid
Gen. guovtti fáhca guvttiid fáhcaid
Ill. guovtti fáhccii guvttiid fáhcaide, guvttiide fáhcaide
Lok. guovtti fáhcas guvttiin fáhcain
Kom. guvttiin fáhcain guvttiid fáhcaiguin, guvttiiguin fáhcaiguin
Essiiva guoktin fáhccan

Goalloslohkosánit attribuhttan substantiivii

Go lohkosátni lea ovddabeal substantiivva seammá cealkkalahtus, de dat sojahuvvo sierra kongrueansanjuolggadusaid mielde. Jus cealkkalahttu lea nominatiivvas, de lea lohkosátni nominatiivvas. Substantiiva mii čuovvu lohkosáni, lea ovttaidlogu genetiivvas. Goalloslohkosániin main leat '-lohkái'- ja '-logi'-gehčosat, lea sierra attribuhttahápmi man geažus lea '-lot': Mun lean ožžon 'guoktenuppelot rávddu'. Son lea jávkan 'golbmalot diimmu'.

Fuobmá ahte substantiiva lea ovttaidlogus, vaikko lea sáhka eanet biergasiin. Ovddabeal substantiivva ovttaidlogus geavahuvvo dábálaččat dušše '-lot'-geažus. Gehčosat '-lohkái' ja '-logi' sáhttet geavahuvvot dušše muhtun kásusiin. '-lohkái' sáhttá geavahuvvot nominatiivvas ja akkusatiivvas, '-logi'-geažus fas nominatiivvas, akkusatiivvas ja genetiivvas. Fuobmá ahte dat dalle čujuha olles logežiidda, iige leat '-lohkái'-gehčosa sojahuvvon hápmi.

Nominatiiva:

  • Dá leat 'golbmanuppelot silbaboalu'.
  • Dá leat 'golbmanuppelohkái silbaboalu'.
  • Dá leat 'golbmalot silbaboalu'.
  • Dá leat 'golbmalogi silbaboalu'

Akkusatiiva:

  • Oasttán 'golbmanuppelot silbaboalu'.
  • Oasttán 'golbmanuppelohkái silbaboalu'.
  • Oasttán 'golbmalot silbaboalu'.
  • Oasttán 'golbmalogi silbaboalu'.

Genetiiva:

  • Dá leat 'golmmanuppelot silbaboalu' lávggastagat.
  • Dá leat 'golmmalot silbaboalu' lávggastagat.
  • Dá leat 'golmmalogi silbaboalu' lávggastagat.

Oanehis attribuhttahámi ii dárbbaš sojahit ovddabeal substantiivva, beroškeahttá substantiivva kásushámis:

  • Mun čálán 'guoktenuppelot reivve'.
  • Skuvla lea sádden 'vihttanuppelot studentii' árvosániid.
  • Son lea 'vihttalot niibbi' juo láhppán.
  • Son lea ságastallan 'vihttanuppelot' studeanttain.
  • Oahpaheaddji bođii girkui 'guoktelot' ohppiin.

Vuosttaš lađđasa sáhttá sojahit substantiivva mielde. Dan sojaha dalle seammá kásusis go substantiivva, earret ovttaidlogu illatiivvas ja lokatiivvas. Dalle sojahuvvo lohkosátni ovttaidlogu genetiivvas:

  • Mun čálán 'guoktenuppelot reivve'.
  • Skuvla lea sádden 'viđanuppelot studentii' árvosániid.
  • Son lea 'vihttalot niibbi' juo láhppán.
  • Son lea ságastallan 'viđainnuppelot studeanttain'.
  • Oahpaheaddji bođii girkui 'viđainlot ohppiin'.

Ovttaidlohku
Nom./Akk. guoktenuppelot fáhca guoktelot fáhca
Gen. guovttenuppelot fáhca guovttelot fáhca
Ill. guovttenuppelot fáhccii guovttelot fáhccii
Lok. guovttenuppelot fáhcas guovttelot fáhcas
Kom. guvttiinnuppelot fáhcain guvttiinlot fáhcain
Essiiva guoktinnuppelot fáhccan guoktinlot fáhccan

Máŋggaidlohkosubstantiivvat leat máŋggaidlogus lohkosáni maŋŋil. Dat leat substantiivvat nugo 'basit', 'heajat' ja sánit mat čujuhit báraide (suohkut, buvssat jnv.). Máŋggaidlogus sáhttá geavahit sihke '-lot' ja '-logi/-lohkái'. Vuosttaš lađas sojahuvvo substantiivva mielde go geavaha '-lot'-hámi. Jus geavaha '-logi/-lohkái'-hámiid, de oažžu ieš válljet sojahago vuosttaš lađđasa vai ii, muhto maŋimuš lađas galgá álo sojahuvvot substantiivva mielde. Máŋggaidlogus sojahuvvo lohkosátni substantiivva mielde buot kásusiin, earret illatiivvas ja komitatiivvas. Dalle sojahuvvo lohkosátni máŋggaidlogu genetiivvas.

Ovdamearkkat main lea '-lot':

  • Mus leat 'viđatnuppelot ulloleasttut'.
  • Mun vurden 'máŋggaidlot juovllaid'.
  • 'Viđainnuppelot gápmagiin' leat vuoddagat.
  • Mun čuolddán vuoddagiid 'viđaidlot gápmagiidda'.
  • Áhkku vuoddjái márkaniidda 'viđaidlot gápmagiiguin'.

Ovdamearkkat main lea '-logi/lohkái' ja vuosttaš lađas ii sojahuvvo:

  • Mus leat 'vihttanuppelogit ulloleasttut'.
  • Mun vurden 'máŋgalogiid juovllaid'.
  • 'Vihttanuppelogiin gápmagiin' leat vuoddagat.
  • Mun čuolddán vuoddagiid 'vihttalogiid gápmagiidda'.
  • Áhkku vuoddjái márkaniidda 'vihttalogiid gápmagiiguin'.

Ovdamearkkat main lea 'logi/lohkái' ja vuosttaš lađas sojahuvvo:

  • Mus leat 'viđatnuppelogit ulloleasttut'.
  • Mun vurden 'máŋggaidlogiid juovllaid'.
  • 'Viđainnuppelogiin gápmagiin' leat vuoddagat.
  • Mun čuolddán vuoddagiid 'viđaidlogiid gápmagiidda'.
  • Áhkku vuoddjái márkaniidda 'viđaidlogiid gápmagiiguin'.

Máŋggaidlohku, -lohkái/-logi, vuosttaš lađas sojahuvvo
Nom. guovttitnuppelogit fáhcat guovttitlogit fáhcat
Akk./Gen. guvttiidnuppelogiid fáhcaid guvttiidlogiid fáhcaid
Ill. guvttiidnuppelogiid fáhcaide guvttiidlogiid fáhcaide
Lok. guvttiinnuppelogiin fáhcain guvttiinlogiin fáhcain
Kom. guvttiidnuppelogiid fáhcaiguin guvttiidlogiid fáhcaiguin
Essiiva guovttitnuppelogin fáhccan guoktinlogin fáhccan

Máŋggaidlohku, -lohkái/-logi, vuosttaš lađas ii sojahuvvo
Nom. guoktenuppelogit fáhcat guoktelogit fáhcat
Akk./Gen. guoktenuppelogiid fáhcaid guoktelogiid fáhcaid
Ill. guoktenuppelogiid fáhcaide guoktelogiid fáhcaide
Lok. guoktenuppelogiin fáhcain guoktelogiin fáhcain
Kom. guoktenuppelogiid fáhcaiguin guoktelogiid fáhcaiguin
Essiiva guoktenuppelogin fáhccan guoktelogin fáhccan

Máŋggaidlohku, -lot
Nom. guovttitnuppelot fáhcat guovttitlot fáhcat
Akk./Gen. guvttiidnuppelot fáhcaid guvttiidlot fáhcaid
Ill. guvttiidnuppelot fáhcaide guvttiidlot fáhcaide
Lok. guvttiinnuppelot fáhcain guvttiinlot fáhcain
Kom. guvttiidnuppelot fáhcaiguin guvttiidlot fáhcaiguin
Essiiva guovttitnuppelot fáhccan guoktinlot fáhccan